riesčiuoti

riesčiúoti, -iúoja, -iãvo intr. raitytis (iš skausmo, iš juoko, nuo šalčio, sunkiai keliant ir kt.): Su akmeniu riesčiãvo riesčiãvo i nepakelia Tvr. Anas pilvu seniai riesčiúoja (serga) Tvr. Visą dieną viduriais riesčiuoja, ir nežinia, kas yra Ign. Prišluok abiem žandais, tai riesčiúosi parnakt Dgl. Iš juoko net riesčiúoja Trgn. Juokias, net riesčiúoja Lkm. Riesčiúok, riesčiúok (juokis), do apsirgsi Klt. Jau katė riesčiúoja prie durų, leiskit oran Vdš. | refl.: Riesčiúojas, gulėdamas nusklojęs, ak gali peršalt Ktk. Aš nė nemisliju juokties, ė anys net riesčiúojas Ds.